ALDO.LT

ALDO.lt – apranga ir avalynė.

Mados evoliucija taip pat yra paremta „stipriausiųjų išgyvenimu“. Tai, ką Jūs vilkite, avite (batus ar batelius) nešiojate šiandien, neatsirado iš karto ar iš niekur. Gerbkite savo aprangą ir tausokite ją – ji irgi yra istorijos ir rūšių kovos liudininkė.

KOSTIUMAS ir BATAI prie jo:

Gimimo data: 1900-1910 metai

Šiuolaikinis kostiumas gimė kaip šalutinis automobilio produktas. Lig tol vyrai jodinėjo ant arklių, todėl švarkai turėjo smauktus liemenis ir į moteriškus sijonus panašius skvernus, skirtus išskleisti ant žirgo nugaros. Kai arkliai pasitraukė į antrą planą, švarkai įgijo dabartinę formą ir išvaizdą – kad su jais būtų lengviau įsėsti į automobilį. Nes, kaip sakė Henry Fordas: „Žmogus be mašinos yra vergas. Žmogus su mašina yra laisvas žmogus“.

MARŠKINĖLIAI („T-Shirt“)

Gimimo data: Antrasis pasaulinis karas

Iš pradžių nešioti kaip apatiniai drabužiai, balti marškinėliai tapo neatsiejamu Amerikos kario įvaizdžio dalimi. Apie 1950-uosius grįžę iš karo amerikiečių jaunuoliai juos pavertė ir civilio aprangos elementu. Dar po dešimties metų jaunimas baltus marškinėlius pradėjo nešioti su džinsais, ypač po kultinio kino filmo „Rebel without a cause“ su Jamesu Deanu sėkmės. Ir iki 1970-ųjų marškinėliai jau tiko visiems – nuo automobilių mechaniko iki „Gucci“ dizainerio.

RANKINIAI LAIKRODŽIAI

Gimimo data: 1904 metai

Louisas Cartier pagamino pirmąjį rankinį laikrodį savo draugui, aviatoriui Alberto Santos-Dumontui, kad tas daugiau nezystų, kaip sunku skrydžio metu naudotis kišeniniu laikrodžiu. Pirmojo pasaulinio karo metu laikrodžiai pradėjo puikuotis ant daugumos vyrų riešų. Apie 1970-uosius išrastas kvarcinis laikrodis sudavė stiprų smūgį mechaniniams laikrodžiams, tačiau galų gale vyrai vis tiek suprato, kad laikrodžio paskirtis – ne vien rodyti laiką, bet dar ir gerinti asmeninį įvaizdį.

KAKLARAIŠČIAI

Gimimo data: XIX amžiaus pabaiga

Kaklaraiščiai išstūmė kaklaskares nuo vyrų kaklų. Tada jie dar buvo ploni ir trumpi. Ilgi kaklaraiščiai atsirado apie 1890-uosius, beveik tuo pat metu, kaip ir kostiumas. Kaip ir moteriško sijono, taip ir vyriško kaklaraiščio ilgis bei plotis kito, kol galų gale jų buvo prikurta tiek, kad visų vyrų skoniai tapo patenkinti.

APATINĖS KELNAITĖS

Gimimo data: 1934 metais

Iki trumpikių atsiradimo vyrai šildė savo pasididžiavimą ilgomis apatinėmis kelnėmis arba ištisiniu apatiniu kostiumu. Žirgų lenktyninkams sukurtas trumpikių modelis (be sagų ir elastingas) neįtikėtinai išpopuliarėjo dėl vienos priežasties – jis tiko visiems. Nuo to laiko jų dizainas, beje, beveik ir nepakito.

GLAUDĖS (TRIKAMPIAI)

Gimimo data: 1948 metai

Manoma, kad pirmosios trikampio formos vyriškos glaudės atsirado Australijoje, nusižiūrėjus jas nuo moteriškų maudymosi kostiumų.

TRENINGAI

Gimimo data: XX amžiaus pradžia

Sukurti kaip Anglijos universitetų studentų treniruočių kostiumai, treningai paplito po pasaulį tik apie 1960-uosius. Tuometiniuose Amerikos universitetuose klestėjusi „kontrkultūra“ pagimdė treninginį bliuzoną su kapišonu, kuris, paryškintas didėlėmis universiteto pavadinimo raidėmis, tapo privalomu „cool“ vaikino atributu. Tokiam „studento-atleto“ įvaizdžiui buvo neįmanoma atsispirti ir ne studentams. Juoba kad jis sėkmingai pridengė ir kintančias storėjančio Vakarų pasaulio formas.

AKINIAI NUO SAULĖS

Gimimo data: 1885 metai

Kaip ir sako pats pavadinimas, tamsūs akiniai buvo sukurti stebėti eilinį Saulės užtemimą. Ir iš pradžių jie buvo, beje, žali. Tik 1929 metais Edwinas Landas išrado poliarizuotą stiklą, ir akiniai nuo Saulės tapo tokie, kokius mes juos pažįstame šiandien. Per Antrąjį pasaulinį karą Vakarų pilotams buvo išduodami akiniai su tamsintais stiklais, kad būtų įmanoma pastebėti priešo lėktuvus Saulės fone. Taip „aviatoriaus akiniai“ tapo ir išliko klasika.

KEDAI

Gimimo data: 1917 metai

Tais metais „Converse Rubber Company“ išleido pirmuosius batelius guminiais padais. Tada jie buvo skirti pasivaikščiojimui „po gamtą“, tačiau taip patiko sportininkams, tais laikais besivaržantiems aukštais iki kelių suvarstomais batais, jog netrukus tapo privalomu kiekvieno „Citius Altius Fortius“ lozungo išpažinėjo atributu.

DŽINSAI

Gimimo data: 1850 metai

Pirmąją džinsų porą Levi Straussas pasiuvo iš palapinių brezento, vėliau naudojo saržą. Ištisus 100 metų džinsus nešiojo tik darbininkai, tačiau apie 1950-uosius juos pripažino Amerikos jaunimas, mūvėjęs džinsus kaip protesto „buržuazijai“ simbolį. Dėl to ta pati „buržuazija“ nuo tol džinsais prekiavo kaip niekad sėkmingai.

Neatlaikę mados evoliucijos grumtynių…

TARPKOJO GAUBTAS

Pradėtas nešioti: apie 1500-uosius. Išnyko: apie 1580 metus.

Sukurtas kaip priemonė uždengti nuo pašalinių akių tarpkojį, sėdant ant žirgo, toks gaubtas greitai tapo geru įrankiu pademonstruoti savo vyriškumo simbolio dydį. Toks noras pavirto absurdu, kai bajorai, bandydami atrodyti vienas už kitą kietesniu, lenktyniavo tarpusavyje sukurtais erekcijos dydžiais. Kai jau nebeliko, kaip dar juos pailginti, gaubtai išnyko.

RATO FORMOS APYKAKLĖ

Pradėta nešioti: apie 1570 metus. Išnyko: apie 1640 metus.

Anglijos karalienės Elizabetos valdymo laikais šis visiškai bereikalingas aprangos elementas buvo socialinės padėties ženklas – kuo platesnis, tuo aukščiau stovėjo jo nešiotojas. Aukštuomenės vyrai varžėsi ne tik tokių apykaklių skersmeniu, bet ir raštų įmantrumu, tokios apykaklės buvo krakmolijamos ir tvirtinamos vielomis, tačiau vis tiek išliko nepraktiškos ir nepatogios. Ir galų gale tapo tokios apgailėtinos, kad jas nešiojantieji tapo pajuokos objektais.

VYRIŠKI AUKŠTAKULNIAI BATAI

Pradėti avėti: apie 1500-uosius. Išnyko: apie 1600-uosius.

Aukštakulniai bateliai, beje, ir buvo išrasti būtent vyrams. Valdovai juos avėjo pademonstruoti savo didingumą prieš pavaldinius, o Europos miestelėnai prisitvirtindavo 10-12 cm aukščio padus prie savo elegantiškų batelių, kurių nesutepdami galėjo bristi per šūdų upelius, žaismingai vagojančius tuometinių miestų gatvės.

KLUMPĖS:

Pradėtos avėti: apie 1400-uosius. Išnyko: apie 1900-uosius (išskyrus Olandiją).

Daugumos Europos valstiečių apavas iki pat XX amžiaus pradžios. Patvarios ir ilgalaikės klumpės tuo pačiu buvo sunkios, nepatogios ir keliančios erzinantį kaukšėjimą. Dabar jas tebenešioja tik hipiai.

TOGA

Pradėta nešioti: apie 20-uosius metus pr.m.e. Nunyko: apie 450-uosius mūsų eros metus.

Apmuturiuojamas apie visą kūną audeklo gabalas simbolizavo Romos galybę, tačiau metams bėgant tapo korupcijos ir dekadenso ženklu. Gaila, nes šiaip tokia apranga yra ganėtinai vėsi ir patogi.

VYRIŠKI PERUKAI:

Pradėti nešioti: apie 1740-uosius. Išnyko: apie XIX amžiaus pradžią.

Jei XVIII amžiaus Europoje neišgalėjai nusipirkti pudruoto peruko, tu buvai niekas. Tuometiniai perukai buvo ne tik pudruojami, bet ir šlakstomi kvepalais siekiant permušti nemalonią miesto skleidžiamą smarvę ir ne ką malonesnį savojo kūno kvapą (tai buvo laikai, kai maudytis buvo laikoma nehigieniška). Perukai išnyko, kai pagal juos Prancūzijos revoliucijos metu pasidarė lengva identifikuoti aristokratiją, kuria mielai pasirūpino Motina Giljotina…

ŠILKINĖS KOJINĖS

Pradėtos mūvėti: apie 1690-uosius. Išnyko: apie 1800-uosius.

Kitas pavyzdys, kaip moteriška aprangos detalė atsirado iš vyriškosios. Tuometinių vyrų kelnių kraštas baigdavosi ties keliais, o šilkinės kojinės dengė blauzdas. Ilgainiui vyrai jų atsisakė, nes vaikščiojant per miestą tokios kojinės greitai susitepdavo, gi moterys jas mūvėjo po sijonais, dėl to ir išlaikydavo švaresnėmis.

MARGI MARŠKINĖLIAI

Atsirado: 1989 metais. Išnyko: 1990 metais.

Kiekvieno Lietuvos krepšininko ir krepšinio gerbėjo svajonė. Trumpam. Nes iš šono atrodė kaip marškinėliai, per klaidą išskalbti su raudonomis, geltonomis ir žaliomis kelnaitėmis. Juoba kad ir paskutinis maušas galų gale suvokė, kad tokie marškinėliai atrodo klaikiai.

Mados ir stiliaus klaidos:

1. Romos imperatoriaus Nerono valdymo laikais buvo madinga nešioti permatomus drabužius, pasiūtus iš plono šilko. Tokie moterų drabužiai neslėpė nei jų krūtų, nei genitalijų. Tačiau, filosofo Senekos žodžiais tariant, „moterys savo meilužiams miegamajame nebeturėjo pademonstruoti nieko naujo, nes viską jau buvo parodžiusios gatvėje“.

2. Vyriško tarpkojo gaubtas – Renesanso laikais privalomas kiekvieno džentelmeno aprangos atributas buvo sukurtas kaip priemonė apsaugoti pagrindinį riterio instrumentą mūšio metu.

3. Kaklaskarės nuo blusų – XIV-XVI amžiais Anglijos moterys nešiojo specialias kailines kaklaskares, skirtas privilioti blusoms, taip pašalinant jas iš kitų aprangos vietų.

4. XVIII amžiuje Europoje tiek vyrai, tiek moterys nešiojo iš pelės kailiuko padarytus dirbtinius antakius, priklijuotus prie veido iš žuvies taukų pagamintais klijais.

5. XIII amžiuje Kinijoje gyvavusi tradicija suveržti mergaičių pėdas, kad jos daugiau nebeaugtų, buvo sugalvota tam, kad žmonos negalėtų pabėgti nuo savo vyrų.

6. Anglijos karalienės Viktorijos vyras princas Albertas pradėjo džentelmenišką madą sulaikyti erekciją, perduriant penio odelę ir pritvirtinat jį prie šlaunies sudėtinga virvių bei kilpelių sistema.

7. XVI amžiuje Europoje didelio populiarumo sulaukė „daktaro Solimano vanduo“, skirtas naikinti spuogus, strazdanas bei karpas. Tai buvo išties veiksmingas skystis, tačiau jo rezultatas prilygo tam pačiam, kokį gautumėme, savo odą prilietę įkaitintu lituokliu. Mat, pagrindinis „Solimano vandens“ ingredientas buvo skystas gyvsidabris, nudeginantis viršutinį odos sluoksnį ir išdeginantis po juo esančią mėsą. Juo pasigražinusiems žmonėms ir dantys išbyrėdavo greičiau nei įprasta.

8. Apie 1920-uosius metus JAV grožio salonuose kūno plaukai buvo šalinami rentgeno spinduliais. Radiacija tada buvo laikoma tikra panacėja nuo visų žinotų ligų – buvo sukurta „radioaktyvi dantų pasta“, balinanti dantis ir skatinanti virškinimą, „radioaktyvūs veido kremai“ odai pašviesinti, netgi „radioaktyvūs šokoladukai“. Apie 1930-uosius metus Amerikos vaistinėse pasirodė ir „radioaktyvusis vanduo“, atliekantis toniko vaidmenį. Ir nors vien jis tiesiogiai nuvarė į kapus keletą tūkstančių žmonių, dar 1953 metais Kolorado valstijoje buvo parduodama „radioaktyvus kontraceptinis tepalas“.

9. XVI amžiaus Italijoje madingiausios moterys dažydavo savo dantis įvairiomis spalvomis. To laikmečio Rusijos moterys juos dažydavo kažkodėl vien juodai.

10. Avietiniai arba raudoni vyriški švarkai – kažin, kas dėjosi juos nešiojančių Lietuvos vyrų galvose?

Avalynės istorija:

Seniausia avalynė iki šiol, buvo rasta Fort Rock urve, JAV. Tyrimai parodė, jog šiai avalynei, nuaustai iš plekšnės odos, yra mažiausiai 10000 metų.

Daugelis tautų senovėje, tokių kaip egiptiečiai, induistai ar graikai, beveik nenešiojo jokios avalynės ir didžiąją savo gyvenimo dalį, pravaikščiojo basi. Egiptiečiai ir induistai kartais nešiodavo dekoratyvią avalynę įvairioms apeigoms ar ritualams, tokia avalynė neteikdavo jokios praktinės naudos ir neapsaugodavo kojų. Senovės Graikai dažnai į avalynę žiūrėjo kaip į nereikalingą ir netgi kaip į neestetišką dalyką. Avalynę jie, dėvėjo teatre, ūgiui padidinti, bet daugelis mieliau eidavo basomis. Atletai senosiose olimpinėse žaidynėse dalyvaudavo basi ir nuogi. Netgi Dievai ir herojai, buvo vaizduojami basi. Ir Aleksandras didysis pusę senojo pasaulio užkariavo su “basomis” armijomis.

Romėnai, kurie galiausiai nukariavo graikus ir pasisavino daugelį jų kultūros bruožų, neperėmė graikų suvokimo apie rūbus bei avalynę. Romėnai aprangą suvokė kaip jėgos ženklą, o avalynę – kaip būtinybę civilizuotame pasaulyje, visdėlto, vergai ir mokiniai vaikščiodavo basomis.  Yra daug paminėjimų apie batų dėvėjimą Biblijoje. Tais laikais, vestuvių progą, tėvas dovanodavo savo žentui batų porą, kaip šeimos įgaliojimų perdavimo simbolį.

Viduramžiais, tiek vyrai, tiek moterys dėvėjo klumpes, dažnai laikomas šiuolaikiškų aukštakulnių batų pirmtakėmis, o vargšai, bei žemųjų luomų žmonės buvo basi. 15 amžiuje, Turkijoje buvo sukurti Šopinai (aukštakulniai) ir įprastai būdavo 17-20 cm. aukščio. . Šie batai išpopuliarėjo Venecijoje ir visoje Europoje kaip statuso simboliu, atskleidžiančiu socialinės padėties gerovę.

16 amžiuje, aukštuomenė pradėjo nešioti aukštakulnius, kad atrodytų aukštesni ir didesni. Kaip pavyzdys galėtų būti Katerina de Mediči ar Anglijos karalienė Marija I-oji. Iki 1580 metų, vyrai taip pat nešiojo juos ir asmuo susijęs su valdžia, šlove ar sėkme dažnai buvo vadinamas kaip “turintis gerus kulnus” (t.y.: dėvintis aukštakulnius). Šiuolaikinėje visuomenėje aukštakulniai yra neatskiriama moterų mados dalis, dažnai laikoma seksualumo atributu.

1 thought on “ALDO.LT

Leave a Comment

ALDO.LT